Kauno mečetė

Jonas: "Apie 1990 m. totoriams buvo grąžinta mečetė, kuri priklausė M. K. Čiurlionio muziejui. Reikėjo ją priimti, o nebuvo kam. Taip aš tapau pirmininku. Mano veikla daugiausia ir buvo susijusi su mečete, jos įrengimu, eksploatacija, lėšų paieškomis. Pastatas buvo plikomis sienomis, užkaltais langais, be grindų. Muziejus mečete nesinaudojo, bet prieš atiduodamas mums padarė remontą.

Iš pradžių žmonės į bendruomenės gyvenimą jungėsi aktyviai, daug kas dar gyveno Sąjūdžio nuotaikomis. Vaikams mečetėje įkūrėme sekmadieninę mokyklą, kurioje mokytojavo arabų studentai. Ji veikė maždaug nuo 1993 m. iki 2000 m. Mano sūnus ten išmoko skaityti arabiškai. Rengėme vaikų vasaros stovyklas. Vėliau entuziazmas pamažu rimo. Iki šiol rengiame susitikimus, konferencijas, nuo 1995 m. leidžiame laikraštį Lietuvos totoriai.

Totoriams buvo svarbi religija. Nors čia Kaune labai ilgą laiką mes neturėjome šventiko. 1992 m. iš Libano atvažiavo pirmieji studentai arabai, kurie buvo labai aktyvūs religijos požiūriu. Jie ir perėmė tas funkcijas, net tarpusavyje ginčydavosi dėl to. Tie libaniečiai pasiūlė, kad mes išsiųstume kokį nors jaunimo atstovą į Libaną mokytis būti šventiku. Išvažiavo kaunietis Romas Jakubauskas, tuo metu jam nebuvo net 20 metų. Grįžęs 2000 m. jis perėmė šventiko pareigas Kauno mečetėje. Romas Jakubauskas ir dabar yra dvasinis Lietuvos musulmonų bendruomenės lyderis. Šiuo metu Kauno musulmonų religinei bendruomenei vadovauja egiptietis, o imamas yra atvažiavęs iš Turkijos. Pagrindiniai mečetės lankytojai šiandien turbūt yra atvykėliai, ne vietos totoriai. Per „Bairamus“, švenčių metu ten būna labai daug žmonių, tie, kurie netelpa viduje, pasitiesia kilimukus lauke ir meldžiasi." (2018 m.)

Visą pokalbį su Jonu skaitykite čia.