Kauko fontanas

Ištrauka iš Juditos Vaičiūnaitės atsiminimų knygos "Vaikystės Veidrody"

"Trečiasis fontanas – Kauko laiptų. Didžiulė dosni pilko akmens taurė, dažniausiai prilyta, jaučių kaukės apie ją. Aukštyn veda granitiniai gatvės laiptai. Tokia erdvė. Dešinėj Visbaro kalnas – nuostabios mano vaikystės Alpės (Heida – mylimiausia knyga, niekados neragautas ožkos sūris, laisvės skonis). Ten žaibo trenktas ąžuolas, jo gilių karoliai, laukinių vijoklių žiedai – gležnos rausvos taurelės, rasos lašai jose. Ten raugerškių krūmai geltonais snusvirusiais žiedynais, raudonų degančių kekių rudenį, neapsakomo skanumo rūgščiais lapais, kuriuos mes, karo vaikai, skabydavom kaip Žaliakalnio ožkos. Paukščių čiulbesys, koks nors paslaptingas lizdas ant medžio šakų, drevėj ar žolėj. Švilpynės iš geltonųjų akacijų ankščių. Ir balta barokinė pilaitė ant kalno, visada užrakinta. Prisimenu, kaip vėliau, po karo, grįžo Palangos pionieriai, kaip iš džiaugsmo verkė rūmuose susigrūdę žmonės, kaip mano gatvės draugė Nijolė, spaustuvės darbininko duktė, sulaukė savo vyresnių brolio ir sesers, apie kuriuos iki tol tylėjo".

Vaičiūnaitė J. 1996: Vaikystės veidrody. Vilnius: Baltos Lankos.